Programa

POLITIKOS PRIGIMTIS

  1. Į politiką reikia grąžinti politiką.

  2. Politika yra idėjų kova.

  3. Politika kalba apie žmonių buvimą kartu.

  4. Tad politika yra ne tik idėjų, bet ir vertybių kova.

  5. Politika nėra mokslas: jos negalima pakeisti technokratų, ekspertų ar biurokratų valdžia.

  6. Sakantys, kad politika turi atsakymus, neišvengiamai meluoja.

  7. Politika kalba apie sudėtingus, dažnai neišsprendžiamus, klausimus.

  8. Politikos esmė nėra techniniai sprendimai: kai politika tampa perdėm pragmatiška, ji miršta.

  9. Tikslas niekada nepateisina priemonių: rezultatus lemia keliai, kuriais jų sieki.

  10. Valstybės negalima sukurti šantažu, melu ir oponentų juodinimu.

  11. Politika plėtojama dėl besąlyginės meilės savo Tėvynei, jos žmonėms ir Konstitucijai.

  12. Būtent todėl politika nekartoja klišių ir nebijo kelti klausimų apie įsigalėjusias tiesas.

  13. Politika klesti, kai atsisakoma baimės.

  14. Politikai, kurie nurašo tūkstančius žmonių dėl jų netinkamų vertybių, yra trumparegiai.

  15. Demokratinės visuomenės pamatas yra kultūra.

  16. Kultūra prasideda nuo visuotinio visiems prieinamo švietimo, kuris įgalina žmones tapti piliečiais.

  17. Universitetų misija yra skleisti laisvą mintį ir kritinį mąstymą, o ne aptarnauti darbo rinką.

  18. Valstybė, kuri nesuvokia laisvo nepriklausomo mokslo ir humanitarinio mąstymo prigimties, pasmerkta vegetacijai.

  19. Ambicinga žiniasklaida ieško tiesos, o ne skandalo.

  20. Tikra žurnalistika prasideda nuo priekabaus faktų tikrinimo, kritiškai vertina visus ir neparsiduoda.

  21. Gyva žiniasklaida kasdien savęs klausia, o kodėl gavau šitą informaciją ir kodėl ji svarbi mano valstybei: kol miega žurnalistų sąžinė, turime melo politiką ir pervargusią šalį.

  22. Kai politinės kovos priemone tampa viešieji ryšiai, laimi pinigai ir pralaimi valstybė.

MANO IDEOLOGIJA

  1. Aš esu katalikė.

  2. Mano tikėjimas nedaro manęs moraliai teisia.

  3. Mano tikėjimas tereiškia, kad svarbiausia yra kitas žmogus.

  4. Renkuosi stovėti silpnojo pusėje, kad ir kas jis būtų: vaikas, neįgalusis, visuomenės spaudimą patirianti moteris, dėl savo tikėjimo atstumtas žmogus ar politikas, apipiltas teisiškai neįrodytų kaltinimų drumzlėmis.

  5. Atstovauti silpnesniajam nereiškia jam pataikauti.

  6. Aš ne už turtą, aš ne už skurdą, aš už tuos, kuriuos skriaudžia labiausiai – vidurinę dirbančią klasę.

  7. Kalbu sąžiningai, atvirai ir dažnai aštriai, nes myliu savo šalies piliečius.

  8. Sprendimus priimu sverdama argumentus ir ieškodama pusiausvyros.

  9. Girdžiu kitus ir pripažįstu, kad esu neteisi, kai oponentų argumentai yra stipresni.

  10. Tikiu, kad politikai turi kalbėti moralės, o ne kaštų ir/ar naudos kalba.

  11. Esu demokratė, nes vienintelė demokratija suteikia balsą silpnajam.

UŽSIENIO POLITIKA

  1. Lietuva yra integrali Vakarų civilizacijos dalis ir privalo aktyviai dalyvauti Vakarų vertybių gynyboje.

  2. Vakarų civilizacija remiasi pagarba žmogaus teisėms, laisve, demokratija, lygybe ir įstatymų viršenybe.

  3. Kintančiame pasaulyje, kuris šiandien susiduria su dešiniuoju populizmu ir autoritarizmu, Lietuva turi stoti demokratijos ir įstatymo viršenybės pusėn.

  4. Kylančio globalaus protekcionizmo akivaizdoje Lietuvai reikia remtis laisvąja prekyba, tuo pačiu metu visomis išgalėmis stiprinant viduriniąją klasę ir vidaus rinką.

  5. Bendrystė su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis gali lemti Lietuvos klestėjimą, tačiau tik tuo atveju, jeigu perimsime kultūrines ir socialines Europos patirtis.

  6. Lietuvai būtina aktyviau dalyvauti formuojant Europos Sąjungos darbotvarkę, nuosekliai siekiant daugiau duoti, nei imti.

  7. Krizės akivaizdoje Lietuvai dera palaikyti demokratines Europos Sąjungos reformas, kurios galėtų spręsti kylančias technokratinio valdymo prieštaras.

  8. Lietuva turėtų paremti bendros Europos energetinės sąjungos idėją.

  9. Lietuva privalo visomis išgalėmis palaikyti Europos Sąjungos tęstinumą, bet tuo pačiu metu mąstyti apie galimus ateities aljansus, jeigu dabartinė Sąjunga subyrėtų.

  10. Lietuva turi ginti savo piliečių teises visame pasaulyje, o šiuo metu ypatingai aiškiai pasakyti, jog mūsų šalies žmonės Jungtinėje Karalystėje nebus palikti likimo valiai.

  11. Norėdama didesnio dėmesio Europos Sąjungos Rytų partnerystei, Lietuva privalo būti aktyvesnė Sąjungos Pietų politikoje.

  12. Lietuvai būtinas didesnis solidarumas su pabėgėlių krizes patiriančiomis Europos sąjungininkėmis.

  13. Europos Sąjungos plėtra po Vakarų Balkanų įtraukimo turi būti įšaldyta, o Turkijos stojimo klausimas dabartinėje situacijoje negali būti svarstomas.

  14. Lietuva šimtmečius turėjo ypatingus santykius su Lenkija ir jų tęstinumas saugumo ir ekonomikos srityse išlieka prioritetu.

  15. JAV buvo, yra ir išliks pagrindinis Lietuvos saugumo garantas.

  16. Stiprėjant prorusiškoms, autoritarinėms ir antidemokratinėms nuostatoms Lietuvoje būtina perimti JAV kultūroje įsitvirtinusią pagarbos laisvam žodžiui ir atviroms diskusijoms dvasią.

  17. Lietuvos politiniai santykiai su Rusija turi būti Europos Sąjungos užsienio politikos dalimi.

  18. Į civilizuotų šalių tarpą Rusija gali sugrįžti tik sugrąžinusi neteisėtai okupuotas ir aneksuotas svetimų valstybių teritorijas ir nedviprasmiškai įsipareigojusi žmogaus teisėms.

  19. Ekonominiai santykiai su dabartine Rusija rizikingi ne tik dėl ekonominio neapibrėžtumo, bet ir dėl korupcijos, politinio ir nacionalinio saugumo kaštų.

  20. Lietuvai naudinga plėtoti jau susiformavusius glaudžius ryšius su Ukraina.

  21. Abipusiai naudingi santykiai su Kinija turi būti plėtojami nepamirštant demokratijos ir žmogaus teisių klausimų.

  22. Kinijos pastangos pririšti Europos Sąjungos valstybes prie savo rinkų vertintinos kritiškai.

  23. Lietuvos klestėjimo labui privalu rimtai vertinti stiprėjančius įtampos židinius įvairiose pasaulio dalyse – nuo Artimųjų ir Vidurinių Rytų iki Pietų Kinijos jūros bei Korėjos pusiasalio.

NACIONALINIS SAUGUMAS

  1. Valstybės saugumas nekuriamas, vartojant baimės, policinio mąstymo ir priešpriešos retoriką.

  2. Šalies saugumo reikia siekti kompleksiškai – nuo kokybiškai apginkluotų profesionalių karių iki kritiškai mąstančių piliečių.

  3. Suvokdama, kad penktasis NATO sutarties straipsnis yra ir išliks Vakarų demokratijų saugumo garantu, Lietuva privalo laikytis savo įsipareigojimų gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP.

  4. Kol bent viena Europos Sąjungos narė patiria išorės grėsmes, tol bendroji Sąjungos erdvė nėra nei vieninga, nei laisva, ir todėl Lietuva turi remti Europos gynybos fondo kūrimą bei Europos Sąjungos lygmens nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo gynybos srityje iniciatyvas.

  5. Būtina parengti Lietuvos mobilizacinės sistemos stiprinimo strategiją ir ją nuosekliai įgyvendinti.

  6. Iki 2024 metų privalu padvigubinti krašto apsaugos savanorių pajėgų dydį.

  7. Būtina užtikrinti socialines karių profesionalų ir savanorių garantijas.

  8. Civilinės saugos sistema privalo būti suvokiama kaip integrali krašto apsaugos sistemos dalis.

  9. Tvyrant globaliam neapibrėžtumui, Lietuva turi pasirengti galimai terorizmo grėsmei bei hibridinėms atakoms.

EKONOMIKA

  1. Auganti pajamų, turtinė ir galimybių nelygybė tapo didžiausia grėsme Lietuvos ateičiai.

  2. Tai lėmė aklas tikėjimas rinka bei savanaudiškas nenoras dalintis bendrai sukuriamu gėriu.

  3. Įsipareigoti visuotinei gerovei reiškia paramą visoms institucijoms, kurios teisiškai, pilietiškai, politiškai ir kultūriškai formuoja socialinį gyvenimą, bei sąlygų jomis naudotis užtikrinimą.

  4. Žmogus nėra vien prekė ar darbo jėga, kurią pasinaudojus galima išmesti.

  5. Klaidingai menkinant viešojo sektoriaus kuriamą vertę ir bendrąjį gėrį, naikinama valstybės ir jos žmonių ateitis ir perspektyvos.

  6. Teisingumo vardan per valstybės biudžetą turi būti perskirstoma didesnė pajamų dalis, o turtingiausieji ir stambus verslas turi proporcingiau prisidėti prie visuomenės gerovės.

  7. Kuriant įtraukią visuomenę, kuri garantuotų galimybes daugeliui, privalu neatidėliojant įvesti adekvačią progresinių mokesčių sistemą ir naikinti nepagrįstas mokestines lengvatas, maitinančias neproduktyvų verslą, korupciją ir neteisingumą.

  8. Socialinių garantijų naikinimas taupymo vardan yra ne tik neteisingas, bet ir neatsiperka ilgalaikėje perspektyvoje.

  9. Lietuvos socialiniai įsipareigojimai neatitinka turimų ekonominių galimybių, ir tai neleidžia plėtotis įtraukiai visuomenei bei pakerta stiprios vidurinės klasės perspektyvas.

  10. Reformuojant Lietuvos socialinio draudimo sistemą būtina subalansuoti įmokas ir išmokas, ypatingai atsakingai vertinant adekvačių nedarbo draudimo išmokų bei pensijų išsaugojimą.

  11. Darbo rinkos lankstumo nuostatas privalo atsverti didesnės dirbančiųjų saugumo garantijos.

  12. Darbo migracija turi būti kontroliuojama ir skaidri.

  13. Visuomenė ir valstybė privalo įsisąmoninti kovos prieš socialinį dempingą svarbą.

  14. O tai reiškia, kad turi būti ypatingai skatinamos ir valstybės visokeriopai remiamos dirbančių žmonių interesams atstovaujančios profsąjungos.

  15. Lietuva turėtų visokeriopai remti bendrojo Europos socialinių teisių ramsčio kūrimą, taip nuosekliai spręsdama šalies ekonominio modelio prieštaras.

  16. Paslaugų ekonomika privalo būti skatinama visomis valstybei prieinamomis priemonėmis.

  17. Paramos žemės ūkiui sistema turi būti nukreipta į smulkius ir šeimos ūkius.

ŽMOGAUS TEISĖS

  1. Tikėjimo ir pasitikėjimo stoka gimdo fanatizmą ir jo inspiruojamą draudimų politiką.

  2. Viena iš esminių Lietuvos problemų yra laisvės stygius, kuris dehumanizuoja visuomenę, gimdo atskirtį bei naikina piliečių pasitikėjimą vienas kitu, bendruomene bei valstybe.

  3. Laisvę užtikrina įtrauki visuomenė, kuri vienintelė garantuoja pagarbą žmogaus autonomijai, socialinį mobilumą bei suteikia didesnes galimybes.

  4. Valstybė negali skirstyti šeimų į tinkamas ir netinkamas: šeimoms turi būti padedama išlaikant besąlygišką pagarbą jos nariams.

  5. Visuomenė ir valstybė privalo ginti vaikus, garantuodama jiems saugią aplinką, kokybišką išsilavinimą ir paramą sudėtingose situacijose.

  6. Privalome panaikinti smurto prieš moteris priežastis ir netoleruoti bandymų dėl jo kaltinti smurto aukas.

  7. Visuomenė ir valstybė turi garantuoti ne tik ekonominę, bet ir socialinę, bendruomeninę bei psichologinę paramą senjorams.

  8. Lietuvos neįgalieji privalo būti grąžinti į visuomenės gyvenimą ir aktyvią darbo rinką.

  9. LGBT asmenys, taip pat ir auginantys vaikus, yra lygiateisiai piliečiai, todėl valstybė turi liautis juos diskriminuoti ir priimti būtinus įstatymus.

  10. Gerbdama gyvybę, vis dėlto nepalaikau abortų draudimo, kuris neretai tik pagilina ir taip kenčiančių moterų skausmą.

  11. Žmonės, kurie dėl aplinkos spaudimo ar savo pačių neatsakingo elgesio patenka į blogio spąstus – tampa prekybos žmonėmis aukomis, įtraukiami į prostituciją, tampa narkomanais, padaro nusikaltimus – turi gauti tinkamą paramą bei psichologinę pagalbą.

  12. Efektyvi narkotikų prevencijos politika yra tik ta, kuri mažina daromą žalą ir naikina šešelinę narkotikų rinką.

  13. Bet kokių visuomenės grupių marginalizavimas yra ne tik amoralus, bet ir neapsimoka.

Biografija

Gimimo data 1958 m. birželio 4 d.

Gimimo vieta Palanga, Lietuva

Išsilavinimas

2007 Vilniaus universitetas, Religijos studijų centras, religijos mokslų magistrė
1999–2000 Oksfordo universiteto Green Templeton koledžas, žiniasklaidos (skilčių rašymo) kursas
1982 Maskvos Michailo Lomonosovo universitetas, Ekonomikos fakultetas, ekonomistė, politinės ekonomikos dėstytoja, socialinių mokslų daktarė
1976 Vilniaus Antano Vienuolio vidurinė mokykla (dabar – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija)

Darbo patirtis

2004–2016 Vilniaus universitetas, Matematikos ir informatikos fakultetas, Ekonometrinės analizės katedra, docentė
2002–2013 Vilniaus jėzuitų gimnazija, ekonomikos mokytoja
1999–2004 Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla (dabar – Vilniaus universiteto Verslo mokykla), dėstytoja
1997–2000 BNS, Verslo skyrius, vyr. redaktorė
1994–1997 Vilniaus bankas, atstovė spaudai, Ryšių su visuomene skyriaus viršininkė
1992–1994 ELTA, direktoriaus pavaduotoja verslo ekonomikai
1990–1991 UAB „Lietuvos rytas“, apžvalgininkė
1987–1990 Lietuvos veterinarijos akademija (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija), dėstytoja

Politinė karjera

Nepartinė
2016 Išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą, Mišri Seimo narių grupė, seniūno pavaduotoja, Europos reikalų komitetas, pirmininko pavaduotoja, Audito komiteto, Laisvės premijų komisijos, Neįgaliųjų teisių komisijos narė
2015–2016 Vilniaus miesto savivaldybės taryba, narė, Ekonomikos ir finansų komitetas, pirmininko pavaduotoja

Kita

Publikavau daugiau kaip 1000 straipsnių, išverčiau 8 knygas ir parašiau 12 knygų
Kalbos: anglų, rusų, prancūzų
Pomėgiai: opera, skaitymas, kelionės

Šeima

Sūnūs Matas ir Mykolas

Straipsniai

A. Maldeikienė apie mokesčių reformą: „Kalbėsiu, kai visi supras, kad tai yra nevalgoma“
lrytas
Besitaikantiems į prezidentūrą – „Maldeikienės slenkstis“: sunku bus visiems, bet konkurentai jau turi kritikos
Alfa
Aidas Puklevičius. 95 sveiko proto gurkšniai
lrytas
A.Maldeikienė į prezidento rinkimus šoka su šūkiu „Po tamsos ateina aušra“
15min
Maldeikienė stoja į kovą dėl prezidento posto: skelbia, kaip gelbės Lietuvą
delfi
Maldeikienė pažymoje apie „MG Baltic“ įžvelgia žlungančios valstybės požymius
delfi
A. Maldeikienė: iš D. Grybauskaitės šito nesitikėjau
Blogas
2018 birželis: ar pilietinio pasipriešinimo sąjūdžiai sugriaus Potiomkino kaimo bastionus?
Blogas

Spaudai

Nori prisidėti prie kampanijos?